?

Log in

No account? Create an account

Apr. 15th, 2014

Kelias dienas vis galvojau, kad be LJ negyvenu geriau. Be beprasmio rašymo irgi. Jaučiu tiesą klaviatūros baksnojime ar popieriaus tepliojime. Aš tik galvoju, kad padariau per ilgą pauzę, tiek internete, tiek laiškuose, ir matyt niekam to nebereikia. O ką pasakyt? Rašau tau laišką, nes pasiilgau ir man vėl reikia terapijos?
Kaip ir susitikimai. Man pasidarė sunku susitikti su žmonėm. Su draugais. Vis laukiu kada praeis viskas, bet gal ir vėl perlauksiu. Pasidarė sunku meluoti ir apsimetinėti. O kam? Tada ir papasakoti lieka mažai. Kaip darbas? Žiauriai neįdomiai ir varginančiai, vis galvoju ką keisti, bet vis laikausi saugumo. Kaip laisvalaikis? Bėgu nuo žmonių, ištryniau daugumą iš kasdienybės, kad nereiktų jiems klausytis mano skundų ar stenėjimų (labai nenoriu to daryt) ar...tiesiog mandagių pokalbių. Kuo rečiau susitinki su žmogum, tuo abstraktesnės temos tampa. Šiuo metu man sunku kalbėti apie orą, apie kainas, apie ateities planus. O norisi tiesiog pabūti. Gal pagulėti po sakurom ir pakalbėti apie Van Gogho darbą Laukas su varnomis ar plaukiančių debesų formas. Kaip pasakyti, kad aš nepasikeičiau, kad iš mano pusės ryšiai nesusilpnėjo, tik aš praradau dalį energijos, kad man reikia šiek tiek laiko ir šį kartą iniciatyvos iš kitos pusės. Ir visgi, beveik kasdien apie visus pagalvoju ir mintyse išsiunčiu laiškus. Tik mano reabilitacija trunka per ilgai.
Man vis dar maloniausia išgirsti kokią dainą, kuri šiek tiek grąžina jausmą, važiuoti automobiliu vienai per pustuštį miestą ir kaip dabar, tiesiog žiūrėti į vandens lašelius vonioj ant sienos.
Aha, pradėjau dažniau gulėti vonioj.
Pavasario nerimas.
Žavinga :)

Kaip būti

Kartais užsikerti kaip plokštelė ir vis parklumpi ant tų pačių minčių vėl ir vėl. Ką veikti? Su kuo veikti? Ir apskritai kaip gyventi? Ar jau atėjo metas pokyčiams? O gal negalima ir nereikia versti savęs daryti kažką. Kaip neišprotėti? O kas sakė, kad negalima išprotėti?
Šiom dienom vis galvoju apie santykius. Kaip kiekvieną kartą mane sukrečia realybė. Kai ateina noras pažinti, noras būti, įsimylėjimas, meilė, skrydžiai ir noras vėl būti nuolat. Kai ateina noras kurti buitį: lėtas įsivaizdavimas kaip ryte bučiuoji šiltą mylimo žmogaus kūną, kai susivėlęs jis tau pats gražiausias pasaulyje, kai neišplauta lėkštė atrodo tokia nepastebima ir nereikšminga, o numestas rūbas vidury kambario terodo aistrą gyvenančią kartu. Tada dar visai nepasiilgsti pasimatymų ir tų tuštumų, kai nebuvai kartu, kai vėl laukdavai pasisveikinimo. Ir pradedi lėtai pamiršti pasisveikinti, paklausti, parodyti. Tuomet pavargsti ir pamiršti, kad turi atramą. Atsiranda nuoskaudos, nusivylimai ir liūdesys. Neberandi prasmės parodyti, kad vis dar myli, bet bijai skristi, nes gal nebemoki.
Labiausiai bijau nustoti duoti ir gauti, nustoti ieškoti ir stengtis, bijau tingėti ir nekovoti. Bijau apgaulingos ramybės ir saugumo jausmo, inercijos ir abejingumo.
Kiekvieną kartą kankinu save klausimu "kaip?" ir "kodėl?". Kodėl žmonės taip norėję ir pasiekę staiga viską pamiršta. Kodėl netęsti tos kelionės? Kodėl jausmai tampa "savaime"?
Suprantu, kad aš niekuo nesiskiriu nuo kitų žmonių ir pati turiu išstumti save į tą "kovą" (?).
Tuomet prisimenu pokalbį su viena drauge. Dalinausi su ja baime, kad tik netapčiau bobute, kuri su drugeliais plaukuose šokčioja gatvėse ir nesuvokia savęs aplinkoje.
Ji man ramiai atsakė: kad jei aš tą dabar suvokiu ir to nenoriu, tai to ir nebus.
Aš kažkaip ėmiau ir patikėjau ja, man pasidarė daug ramiau.
Gal taip pat ir su viskuo kitu taip bus?
Kažkada buvau koncerte. Ir jau gerokai jam įpusėjus vokalistas prisipažino, kad gyvena Vilniaus gatvėje (jis iš Rusijos). Pirma man patiko, kad jis tai padarė spontaniškai, ir lyg ant lapo surašytas koncerto scenarijus pakrypo kita linkme. Nors ir minutei. Truputį sumažino įtampą ir kažkokią jo to vakaro pozą. Lyg grupė ir publika priartėjo viena prie kitos.
O visą likusią dalį...pradėjau galvoti apie gatvių pavadinimus. Gal jie tikrai reiškia daugiau nei pavadinimą? Juk sako, kad vardai irgi lemia kažką. 
Visą laiką gyvenau vienoje gatvėje, kurios pavadinimas nereiškia nieko materialaus, tuo labiau jokio miesto pavadinimo. Gal todėl nebūdavo minčių apie tai. Bet štai atėjo ta diena. Kaip jaučiasi žmogus gyvendamas Rygos gatvėje? Ar jis kada susimąstė apie tai? Ar Rygoje yra panaši gatvė? O gal rygietis, gyvenantis Viļņa gatvėj, susitikęs su vilniečiu, gyvenančiu Rygos gatvėj, turėtų daugiau bendro nei šiaip praeiviai? Ar čia tik gilus kapstymasis seklumoj? Jau žinau, kad Islandijos gatvės gyventojai ir mylėtojai bando kažkaip siųsti signalus, kad šios gatvės pavadinimas jiems turi prasmę. 
Bet ne tik miestai..ar V. Kudirkos gatvės gyventojai labiau žino apie jo kūrybą, ar Žirnių g. gyventojai statistiškai labiau mėgsta žirnius? 
Ir kažkaip vis tiek man graudu, kad Kaštonų gatvėje jie taip ir neauga. Ar aš klystu?
Kokioj gatvėj gyvenate jūs?

iamamiwhoami

Oct. 4th, 2012

Spausdinimo mašinėlė laukia kada grįšiu namo ne naktį, ji laukia kada baigsis ataskaitos. Aš laukiu, kada pradėsiu jas rašyti. KĄĄĄĄ? DAR NEPRADĖJAI? Nežinau, man ruduo. Va ir treniruotės prasidėjo. Dar lietus neperlijo kantrybės, tai negi.

Būna

Aug. 29th, 2012

Turbūt savaitės daina, o klipas keistas ir tuo man patinka. 
Gavau dovanų spausdinimo mašinėlę, prieš du mėnesius. Tai matyt pradėsiu naudoti



rytoj į Estiją.
Pasiilgau jūsų

Labai pasiilgau jūsų!

Kai diena prasideda nykiai, naivu tikėtis, kad ji bus išgelbėta. Nusiramini ir prisiminęs pareigą eini. Išsirenki gražiausią rūbą, tyliai ir ilgai šukuojies plaukus, geriausi batai. Žinai, kad atrodysi puikiai. Tai geriausias būdas išsilaikyti, kai viduj nieko nelieka. Ir vėl eini. Kažkur dingsti, vis tiek gera žinoti, kad yra žmonių aplink. Taip ir prabėga tos valandos, gal ir džiaugiuosi, kad jos negrįžta. Tik ryte pabudęs supranti, kad išsirinkai gražiausią rūbą, ilgai šukavaisi, išsitraukei gražiausius batus sutikti etapo pabaigą, kai nematai naujos pradžios. Žodžiu, mažos asmeninės laidotuvės. Dabar suprantu, tuos žmones, kurie ruošiasi laidotuvėms. Kažkuria dalimi.
O dabar teks ieškoti dar gražesnių rūbų ir šypsotis dar plačiau, nes nėra kur dėtis.
Pasakymas, kad šiandien buvo blogai, bet rytoj bus blogiau, tai mano kraujyje, dievinu jį, nes tai mane laiko.


Apr. 9th, 2012

Gal ir yra ką papasakoti, bet pagalvojau, kad turbūt skųsčiausi pusbrolio vizitu, treniruočių nebuvimu, kad dienos ėjo ir praėjo.
Užtat turiu šio vakaro dainą. Jokių sentimentų, tik labai laiku ir vietoj. Under pressure, žodžiu


Apr. 4th, 2012

Atleiskit man. Visas šitas žiemos sugrįžimas dėl manęs. 
Aš nelaukiau pavasario, nežinojau kaip gyventi jo sulaukus. Tyliai slankiojau pakampėm ar greitai bėgdavau iš patalpos į patalpą, užsimerkus, nekvėpuodama. "Žiema, nepalik manęs" pašnibždom.
Vakar sėdėjau su drauge. Buvo sunku klausytis jos. Žiūrėjau pro langą ir pagaliau pas mane atėjo pavasaris. Aš tiesiog susitaikiau ir man pasidarė nebeskaudu. Vėl grįžo noras "eiti". Tas sniegas niekaip manęs nepaveikė, tiesiog pavasaris suteikė antrą šansą gražiai paleisti žiemą. O jūs pamatysit, sniegas dings labai greitai, o vieną rytą nepatikėsit savo akim, kai trenks žaluma ir tas kvapas.
O aš štai pagaliau stoviu viena ir nebebijau. Ačiū


Ką? Šiandien pagaliau atėjo mintis, kai aš einu parku, pro dryžuotus šezlongus (koks normalus lietuviškas žodis?) ir niekur neskubu. Ir tai yra Londone. Nebuvau ten jau... lygiai metai ir 6 mėnesiai. Daug! Nes po paskutinio karto buvo per daug sunku. Bet aš taip ir nenuėjau Natural History Museum. Kodėl aš jaučiu, kad vėl viskas keičiasi? Negaliu pasakyti, kad gyvenu ant bangos, bet netikėti pokyčiai irgi nesukelia džiugesio. Gal dar truputį noriu palaukti, patempti, pavaidinti, kad malonu. O šiaip aš čia apie nieką, patinka klaviatūrą naktį spaudinėt.
Daina


Tobulojo keksiuko beieškant I

Kol esu ant lengvos bangos, nusprendžiau pradėti eksperimentą. Mažą ir be pažadų net sau! 
Taigi, paskutiniu metu man labai norisi keksiuko! Dažniausiai šokoladinio, ar su mėlynėm, ar su vyšniom...na, suprantat!
Kadangi ne visuomet jų randu ar šiaip aplinkybės neleidžia, tai gerai, kad valgau ne taip dažnai! Bet šiandien vos susilaikiau nenusipirkus dviejų. Tada būtų nesąmonė.
Dar! Rodos, 2010 metų vasarą planavau kepti croissantus. Pradėjau tai daryti, bet nebaigiau. Nes suprantu, kad puikus tobulas croissantas yra beveik meno kūrinys. O paprastų bandelių aš nenorėjau. Tuomet, man turbūt buvo jų banga.
Tad, kol nedingo viskas, bandysiu ieškoti tobulojo keksiuko! O gal kartais net croissanto :)
Taip sugalvojau sėdėdama ant lovos ir valgydama pirmąjį eksperimento dalyvį!

PirmasCollapse )

Mar. 18th, 2012

Sveiki gyvi?!
Aš grįžau iš Rygos. Visų pirma sveikinu maturegirl su gimimo diena! Stengiausi nepamiršti :) Linkiu mums kada greitai susitikti!
O šiaip kol kas lengvai skauda galvą, turiu slogą. Šias dienas praleidau labai taip su įdomiu režimu: 
maistas-treniruotė-rungtynės-polsis-treniruotė-rungtynės-miegas. Niekada negalėjau pagalvoti, kad taip nutiks.

NuotraukaCollapse )

Mar. 5th, 2012

Prisimenu nakties alsuojantį karštį Krokuvoje. Atrodė, kad šaligatviai giliai įkvepia ir iškvepia, atsisėdi, atsiguli.. 4 valanda ryto ar nakties? Išputi rožinį dūmą ir bandai matyt žvaigždes. Sulėtintas filmas, amerikietis ieškantis draugijos, bet nesurenkantis minčių, kur dingo žmonės? Miestas naktį atrodo toks didelis, o kai pakils saulė, net bokštai išsigąs neradę savo šešėlių.


Feb. 27th, 2012

Kažkur dingsta laikas. Tik dirbti darbe neišmokstu, ah. REIKIA PRIIMTI STUDENTĄ IR PARAŠYTI STRAIPSNĮ. Labai prašau!
Toliau.
Ah, tiesa, darbe laimėjom 3 metų trukmės projektą. Smagu, bet man kažkaip pripiešė ten labai daug eksperimentų, o finansinis ekvivalentas netikslus. Dirbsim..
Ledo ritulys? Pakilimai ir duobės. Ta prasme, kad jau ir taip aišku, kad pabaiga, bet dar kankinamės. Nors playoffuose namuose laimėjom tik kartą...vargu, ar realu laimėti Rygoje. Ta arena mane gąsdina, mūsų žaidėjai pervargę, nemotyvuoti, o dar ne namuose. Jaučiu nebepasimatysim. Gražus sezonas buvo.
Kerlingas? Tik tik pradėjau lankyt. Pirmą kartą vakar nuėjau į treniruotę ne po tūso! Ir ledas toooks slidus buvo. Pradžioj gal kas pasijuokė, bet vidury žaidimo pripažino, kad šiandien labiau nei įprastai. Dar slystelėjau ir truputį nusiroviau nagą. Tikram sporte, tikros traumos, hahaha. Bet vakare..man paskambino viena kerlerė ir pasiūlė dalyvauti Lietuvos kerlingo čempionate,... pagalvojau, kad juokauja. Nes kai atėjau į pirmą treniruotę, tai buvo tokių juokų "tai varysi į čempą, hahaha". Dar juokingas faktas, kad jis vyks Latvijoj. Dar nenusprendžiau, nes nu...aš nemoku žaist. Bus po to gėda, bet labai maloniai kalbina. Štai ir prasideda karjeros, vis dar juokinga.
Žiema žiema, neik iš kiemo, dar 3 dienelės liko, o tada jau "ir vienąkart pavasari.." tfu! Koks dar?! Netinka šitas eilėraštis.

Feb. 14th, 2012

Kas galėjo pagalvoti, kad turėsiu full cap'ą, karts nuo karto eisiu į repo vakarėlius, kai šiaip jau dažniausiai bandau brautis į pirmas indie rocko koncertų eiles. Namie užmiegu grojant ambientui. Čia šiaip jau nieko stebėtino. Apie ką aš? Tiesiog noriu papostinti Kanye West+Jay Z klipą, kuris mano akimis, yra labai geras, labai 'paprastas'. Dar labiau patinka, kad jis labai gerai perteikia jausmą būnant Kanye koncerte. Kažkaip, nei gera, nei bloga, daug labiau kitaip viskas. Aukščiau! Kitas lygis. Tai tiek.
O šiaip, šią sekundę tai Phoenix klausau:)



*profilaktikai ir hipnozei karts nuo karto pasižiūriu, HD ir tamsoj. Veikia

Feb. 12th, 2012

Šiandien kerlinge turėjau pirmą "traumą" - stiprokai vožtelėjau su šluota sau pati per galvą iščiuoždama, bet nieko. Juokinga. O miegojau prieš tai max 4 valandas, nes grįžusi dar skaičiau apie Whitney, truputį tingėjau miegot.
O dabar jau išplaukiu, bus keista savaitė.

Feb. 9th, 2012

Tiltai. Pagalvojau, kad būtų sveika juos sudeginti; tik kaip žinoti, ar toj pusėj stovi?



Drowsy moments

Feb. 5th, 2012

Aaam, nelabai mėgstu girtis. TIKSLIAU! Gal ir mėgstu, bet nemoku būti atvirai laiminga. Turiu omeny, kad man gėda sakyti: AŠ LAIMINGA, MAN GERA, arba iš tos serijos AŠ ĮSIMYLĖJUS. Tikiu, kad galiu nubaidyti laimę tokiais pasakymais. O gal tada aš nesu tikrai laiminga? Lietuvė.
Bet aš vėl ne apie tai! Beveik.
Atėjau čia, kad pasižymėčiau sau šią dieną:)) ir ne dėl to, kad mano ledo ritulio komanda pralaimėjo prieš outsider'ius, haha. O dėl to, kad šį labai šaltą savaitgalį (nesiskundžiu!) turėjau visokias ledines pramogas.
Taigi! Pirmą kartą buvau kerlingo treniruotėj:)))  
kažkada motyvacija buvo auuukštai! Tada truputį pradėjo kristi, vakar buvo į minusą, neužsivedė pirmą kartą mašina, ryte uumghh, bet iš treniruotės išėjau spindinti, taip gera buvo šypsotis tam -20C šalčiui. Be to, mano komanda laimėjo 11:3, haha. Ir salėj, kurioj per ledą kažkada sušalau, šiandien buvo gal -8, bet laksčiau raudonais žandais ir tryniau tryniau, kad ir juokingai, bet vis tiek. Tai va, aš šiandien laiminga! Ir net mėgaujuosi, kai tyčiojasi iš kerlingo, hahaha. Kad ir kaip prasitęs ar ne mano karjera, bet pabandyti buvo verta.
Tokia mano ši diena.
Bonusas - fone skambanti muzika


BEJE!!!!!!!!!!!!!! Super ačiū maturegirl už briedį, kuris jau hmmm 5 dienas guli ant stalo:)) ups

Jan. 30th, 2012

oi! O pagrindinis prisimininas iš kelionės į Rygą yra šokinėjimas! Visais būdais... ir nuolat! Jaučiau kojas normaliai grįžus! Maloniai



Kelios nejudančiosCollapse )

Etta James. Nežinau, ar ji buvo laiminga. Nieko apie ją nežinau šiaip; minimaliai. Ne, buvo laiminga.



*o rytoj važiuoju į rygą
**kartais sapnuoju kai kuriuos lj-iečius

Gražu, kai šąla

Kai sugalvoji susitvarkyti desktopą, dar ir atrandi kažko!
Pradžioj pati melodija, o po dasikasiau ir toliau. taigi.



su soulja boy. irgi labai!


o tokiam pilnaties vakarui pats tas eiti į Melancholia. Off

Kartais palieki savo kūną, ar jis palieka tave. Pradedi jausti lyg tai kažkoks kokonas. Kūnas ir jausmas, tą akimirką jie ne kartu, o šalia, stebi vienas kitą. Kažkokie virpėjimai, gilus pulsas, kažkoks be penkių minučių virsmas. Kaip iš lėliukės į drugelį. Lėtas ritmas, įkvepi-iškvepi, laukimas.
Bet mintys staiga nušoka. Ir stadijų kaita atsideda kitam kartui, nes ramybė dar neatėjo.
Dvi savaites jau sergu! Kiek realu išsigydyti per šventes? Draugų grįžimus ir išvykimus, ataskaitas, bėgimus ir stovėjimus. Tada nusprendi, kad sirgti nėra laiko ir pamiršti.
O dar atsiranda žmonių stebuklų, kurie šviečia to patys nesuprasdami, bet nors aplinkiniams gera. Tokios žinios


O gal aš jau kartojuos rimtai?
Beje, M83 atvaro Varšuvon. Norėjau važiuoti pas brolį, dabar jau nelabai. Tai sakau, kad vėl pas lenkus?
Tada dar Ryga sausį...Jule, kaip su Ryga?
Ryškios žvaigždės vasarą sako, kad jau ji baigiasi. Ryškios žvaigždės žiemą sako, kad šals. 
Ryškios žvaigždės sudaro iliuziją, kad pakėlus ranką į jas ir pasistiebus, tuoj pakilsi. Bet, kartais taip ir būna.
Kalėdiniai sveikinimai! Šį kartą turiu 1 sekundės idėją. Rimtai. Kas norit, tai įmeskit adresą ar pageidavimą į pm :)) 
juokinga. O šiaip, susirgau truputį. Lengva temperatūra ir sunki galva. Ritmas besikeičiantis. Mintys šokinėjančios. 
Turiu kalėdinį norą, kurį bandysiu sau išpildyti per mėnesį. Tai spausdinimo mašinėlė. Nekeista ane? Visada norėjau būti grafomane. O tada pala...ir vėl grįš laiškų rašymas visiems. Nes, kur man dėti visus tuos lapus! No offence.


Tas metas, kai galvoji apie dovanas. Tada ateina kitas metas, kai supranti, kad turbūt nori padovanoti viską. Ir apsisuka ratu noras - nusprendi išdovanoti visus savo daiktus. Nes kam jų reikia? Net ne dovanoti, o atiduoti. Ir vėl likti su kuprine, grynai dėl svorio. Vieną dieną išeini į lauką, pasuki už kampo. Nustoji siųsti atvirukus. Neskambini.

12

Goodbye forever

Iš serijos: negalima rašyt, kai labai gera, ar kai labai bloga. Tai va, taip aš gyvenu, nerašydama, turbūt :)
Šiandien man liūdna. Šiandien buvo jokia diena. Tiksliau nieko blogo, bet kažkokios smulkmenos nubloškia ir lieki stovėti pasislėpęs už namo, kol praeis visi žmonės, nes nenori netyčia pagauti kieno nors žvilgsnio. Tada nuslenki pakampėm ir pasislepi po lova.
Oslas, beje. Pradžioje buvo toks keistas jausmas, atrodė, kad ten gyvenu, o ne turistauju ir tt.
Dar vienoj parduotuvėj pamačiau kompaktą - JONAS ALASKA. Juokinga pasirodė ir vos aklai nenusipirkau. Gal reikėjo, bet galvojau, kad geriau daugiau sūrio nusipirksiu, kurio dalį palikau šaldytuve ten. Kas dar? Atėjau šiaip čia parašyt vieną sakinį. Vėliau gal kažką daugiau apie šiaurę ir jos jausmą. Dabar galvą skauda, rimtai. 



Nerandu sau vietos. Gal, kad ilgai miegojau? Gal, kad nesijaučiu pasiruošusi kelionei? Galvoje.
Gerai, dabar sėdėsiu ir nieko nedarysiu, kol negrįš tas geras jausmas! Rimtai. Turiu parą iki skrydžio.
Pašerkit žuvytes, kas turit adresą :)


:)))))))))))))))
Nuklydusi pas electro ir hip hopą, vakar grįžau indžius, bliuzrokerius, matyt! Gera klajot



ir dar vaizdo truputį

Nov. 2nd, 2011

Nežinau nuo ko pradėti. Bet tas jausmas bent atsirado, vėl norisi nors kažkiek rašyti. Atėjau čia su kokiom 4 temom parašymui, va stoviu čia prieš jus ir nebežinau ką sakyt))
Gal pradėkim nuo buities. Grįžau iš tetų savo, kur visada kokių naujovių sužinau. Dabar jos kepa moliūgus visaip ir gaminasi savo ricottą! Čia gal visai ne naujiena, bet man patiko.
Receptas: 1 litrą kefyro (maišelyje) užšaldyti kameroje. Praplėšti maišelį ir visą tą ledą įdėti į sietelį, kad nuvarvėtų - geriausia per naktį. Po to dar išspausti likusį skystį ir gaunasi puiki ricotta. Padarėm ir mes, sumaišėm su agurkais, krapais ir ant šiltos duonos tepėm:) tikrai pavyko. Dauguma naudoja kaip kremą tortams, to nebandžiau. Apskritai nutolau nuo maisto gaminimo palyginus. Nors visai neseniai ir vėl receptų knygą nusipirkau.
Toks lėtas ruduo man, kuris bėga labai greitai, net per greitai. Lėtas tai mano viduje, ramus; einu sau ir šypsaus, nes oras toks tirštas, bet nejauti kaip įkvepi. Nežinau tokio žodžio dabar apibūdinti viskam, bet čia iš serijos: šalta, bet nešalta; patinka, bet nepatinka; greitas, bet lėtas. Tik labai nenoriu sustoti. Kas dar? Man atrodo reikia man dažniau užeit ir ne tik paskaityt. Kad ir parašyt, kad buvau filme. Paskutinį kartą tai Jane Eyre. Patiko
Dar duodu savaitės dainą

ir vakaro linką. Atsimenu pradžioj buvo tokie juokingi, o dabar praktiškai draugai. Gera muzika.

*o rimtai, negi niekas iš lj-iečių neinat į ledo ritulį??:)
Pirmadienis buvo sušikta diena. Antradienis - mažų atradimų ir kriuksėjimo iš juoko troleibuse. Rytoj bus šlykšti diena irgi. Laikykimės!


Kvaila diena. Kvailos dienos gale gera daina. Labanakt


Oct. 20th, 2011

Vakar padariau labai protingą sprendimą. Turėjau 10 laisvų minučių. Tarp 16:30 ir 16:40, kai iš darbo įlėkiau į namus, ir tuoj turėjau išbėgti vėl. Pasiėmiau savo mp3, įjungiau shuffle ir atsiguliau ant lovos prie lango. Ir tai buvo pačios geriausios 8 minutės tą dieną.


Hm, juokas ir ašaros. Truputis ramybės. Artėjam link!


Vakar ledo ritulio varžybos buvo hothothot! Vienai draugei (buvo pirmą kartą) pažadėjau kokį, nors ir menką, pasistumdymą, bet pačiam gale buvo net 5x5! Neskaitant teisėjų, žinoma :) hehe
Bet gi, šio ryto daina, tokia labai keista, nors taip tinka ramiam sekmadieniui. Juokinga


Oct. 10th, 2011

Žiūrėkit kokius fainus laiškus gaunu nuo buvusios magistrinio vadovės. Ką atrašytumėt?

Photobucket

linkas, jei įdomu: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-07-darbo-atideliojimas-tinginyste-ar-simptomas/69971
aem, seniai neupdatinau savo atvirukų LJ, prisiminiau čia atėjus. Mamos gimtadienis, galvoju padovanot kokio žurnalo prenumeratą. Ką jūs dovanojat? Dar kokie 5 laiškai neatrašyti. Kur aš dingstu? Čia darbe skaitau tokią knygą, kur pasakoja psichologas, kad turėjo klientę, kuri daugiau gyvendavo fantazijų pasaulyje nei realiame. Ir dabar galvoju, kad gaaaal.... tiek to! :))


Oct. 2nd, 2011

Kažkoks nerimas kankina jau..bent 3 dienas, gal ir daugiau. Aaai. Net ne pilnatis! hehe
Bandau chillaxint, bet ką aš apgaudinėju.. :)



*beje, turim naują aistrą - ledo ritulys. Net negaliu nupasakot..... :))))

Sep. 29th, 2011

Nauji vėjai. Naujos ligos. Klejonės, žodžiu

Sep. 26th, 2011

Rudens vakarai tokie, kai slenki tylumoj namo su mintim vėl žiūrėti romantinius filmus apie gyvenimą Niujorke.
Norisi sėdėti ant palangės ir žiūrėti kaip paskutiniai šviesos spinduliai tirpsta ant kaštonų lapų (nenorėjau romantiškai parašyt, bet tikrai neradau kitų žodžių), bet šalta! O nesėdėsi su šaliku ir pirštinėm, todėl vėl ir vėl išeini kažkur. 
Dabar visai norėčiau pagroti ukulele ant pasaulio krašto
o tada šokti

Sep. 20th, 2011

Visokios senos muzikos stengiuos daug nesiklausyt, maždaug su tokia mintim "bus dar laiko". Tai bandau kažkaip neužmigti savo 90's, kurie turbūt man pagal viską priklauso (or is it?)
Išgirdau šiandien netikėtai ir pagalvojau, kad ta grynoji 80's muzikėlė, balsai skambantys drąsiai. Visiškas juokingas progressive rock?! Nelabai klausau, bet kokiam nors vakarėlyje, jei užgrotų, tai atiduočiau save natoms, o svarbiausia iškart pamatyčiau brolio žvilgsnį ir eitume į pirmą eilę. Juokinga. Akys jau šiandien nebemato
Labai gera daina


apie ką?

Varčiau dabar truputį visokias savo senas rašliavas apie muziką - nieko įspūdingo, nusivyliau, khe :)
Bet prisiminiau labai gerą grupę ir jų dainą. Vardan tokių koncertų tikrai verta nuvažiuot ir daugiau nei 450km, ar kiek ten iki kaimynų sostinės? Nutempė jie mane visai į kažkokį indie rokelio rojų dabar. 
Pradėjo vakarais kojos šalti! Patinka



* o realiai klipas ir daina yra kažkoks marmalas! Bet kai gyvenai su franzais kelis metus, tai viską myli

Aug. 29th, 2011

Rudeniški sekmadieniai būna šviesūs ir ramūs, o būna su mažom ir iškart lūžtančiom viltim, kurios sukelia nerimą.
Šiandien atsikėlusi prisminiau, kokie būna pirmieji rudens rytai. Tas pojūtis per tiek metų liks kraujyje, matyt, visą likusį gyvenimą. Tik dar nenoriu pradėt gyvenimą atsisukusi atgal, dar bus laiko. Kuo daugiau vėjo į veidą dabar, prašau.

paieškos, plataus rudens

Vakaro daina. Labai šviežios muzikos naujienos



GRYBAUJA CUT'AS!!!!!! >:(

Keli faktaiCollapse )Grįžau! Prisėdusi galvojau papasakosiu jums kaip gyvenu. Supratau, kad blogai yra geras dalykas - gilinti atminčiai. O gal reikia apseiti be smulkmenų visokių? Vasaros liko savaitė? Kol kas neliūdna, labiau gaila, kad brolis išvažiuos vėl. Per daug susidraugavom.
Kelionė buvo gera, ilga, sunki, įdomi.
Gera, nes susipažinau su naujais žmonėm, naujais keliais, naujais garsais.
Ilga, nes į priekį važiavom 18val, o atgal 17val. Viso 1600km.
Sunki, nes ne visuomet ir aš galiu susišnekėt su lenkais (nors mano skillas labai pakilo!) ir kyla stresiuko, bei nesusipratimų.
Įdomi, nes ne tik nuvažiavau į festivalį, bet tikrai jaučiausi pakeliavusi.
Powered by LiveJournal.com
Designed by Jamison Wieser